- prorečiais
- prórečiais adv. Sb 1. retkarčiais, kada ne kada: Prórečiais kad ir užeina lietus, bet dirvos netęžta Jnšk. Ne koks iš jo rūkorius, tik prórečiais parūko Srv. Jiem pastato prórečiais po uzboną alaus Rm. Prórečiais, matot, ir aš ateinu pas jus Mrj. Nors prorečiais naktimis dar grįžta šalnos, bet visos šilagėlės jau pražydo rš. 2. žr. prorečiu: Jiedu eina per alksnyną, kur prorečiais raudonuoja žemuogės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.